Edita Blužaitė

PROJEKTAI

Norint sukurti gražius sodus ar kitas lauko erdves, apie kurias svajoja klientai, reikia kruopštumo, koordinavimo ir žinių. Ir nesvarbu, ar tai būtų mažo kiemo erdvė, ar didelės apimties kraštovaizdžio sodas –  kiekvienas projektas ir kiekvienas klientas yra unikalus.


Čia dalinuosi kai kuriais savo sukurtais dizainais ir trumpomis jų istorijomis.

Raudonos rožės paslaptis

Pasitikusi mane vieta – sklypas palei šoninę kotedžo pusę su tolumoje stūksančiu pamirštu gamybiniu pastatu. Išlipusi iš automobilio nedidelėje stovėjimo aikštelėje, iškart atsidūriau erdvėje, kur persipina kelios paskirtys: čia ir didieji svetainės langai, ir nuošaliausia zona, apsaugota nuo kaimynų žvilgsnių, ir pagrindinis įėjimas į namus. Susilieja į viena trys svarbūs poreikiai – gražaus vaizdo, ramaus poilsio ir reprezentacijos.

Viską apjungus ir subūrus į visumą, net ir nedidelėje erdvėje galima išpildyti skirtingas užduotis kraštovaizdžiui: tik grįžus į namus, pasidžiaugti maloniu vaizdu, jaukiai pusryčiauti terasoje, po pietų poguliauti hamake po medžių lajomis, saulei nusileidus. pasišildyti laužo šviesoje..

O kokia gi raudonos rožės paslaptis?

Ji čia – pati ypatingiausia. Tai vienintelė gėlė, kurios labai norėjo šeimininkas. O gal čia slepiasi kažkas daugiau… gal šie namai ilgisi kitokios gėlės–karalienės?..

Ar beržas vienišas?

Ramioje upės slėnio gyvenvietėje įsikūrė jauna šeima su dviem vaikučiais. Meilė gamtai ir natūralumui neleido jiems iškirsti vienišo berželio vidury pievos. Argi nenuostabu, kai nuo to ir prasideda jų namų apželdinimo istorija?!

Ar beržas vienišas? Mano požiūriu – nevienišas. Nes beržas buvo pastebėtas, ir, einant laikui, tikrai taps šių namų ir joje gyvenančiųjų aplinkos išskirtine dalimi.

Siekdama paryškinti  šios erdvės savitumą, lietuviškam beržui į draugiją pasiūliau du himalajinius berželius, juos apjungdama natūralistinio stiliaus gėlyno fone. Kad medžiai neaugtų tiesiog vejoje, aplink juos įkurdinau jaukias žemuogių pieveles.

O kur veda tas takelis nuo terasos? – į tolimiausią sklypo kampą, kur laužo šviesos prietemoje galima pasidžiaugti artimųjų draugija ir šiltais pokalbiais.

Daug padaryta, bet kažkas ne taip...

Šeimininkai aprodė savo sklypą su dideliu sodu, dekoratyviais augalais, gėlynu, daržu. Jie daug laiko skyrė aplinkos priežiūrai ir su meile rūpinosi savo augaliukais, tačiau pasiguodė, kad kažkas ne taip – kažkodėl aplinka jiems nesuteikia malonaus pasitenkinimo jausmo.

Kas aplinkoje kuria malonų jausmą? Tiesiog yra tam tikri dėsniai, padedantys sukurti erdves, kuriose gera būti ir po kurias malonu klajoti akimis. Tai harmoningi spalvų deriniai, proporcijų išlaikymas, teisinga išdėstymo tvarka, pasirinktas vieningas stilius, ritmiškumas ir kiti aplinkos komponavimo principai.

Todėl surūšiavome augalus pagal jų faktūras, dydžius, spalvas, stilių, apjungėme į vieningas augimviečių formas, parinkome vienarūšes mažosios architektūros medžiagas, ir štai!

Šeimininkai tikina, kad dabar daug geriau jaučiasi žiūrėdami į savo augaliukus. Ir aš džiaugiuosi kartu su jais, ypač dėl to, kad, rekonstruojant aplinką, pavyko išsaugoti daugumą ilgai augintų ir rūpestingai šeimininkų prižiūrėtų augalų.

Nors ir maža erdvė, bet grožio nemažiau

Įėjus į elegantiškus ir estetiškus šeimininkų namus, pro didžiuosius svetainės langus atsiveria vaizdas į vidinį kiemelį –  nedidelę erdvę lauke, kuri visa kaip ant delno.

Tikrai labai mažas kiemelis, ir beveik pusę jo ploto užima terasa. Priešingoje pusėje įrengti varteliai primena, kad teks palikti vietos ir patogiam praėjimui. Be to, dar turi tilpti šeimininkui labai reikalingas sandėliukas įrankiams susidėti.

Todėl šeimininkė paprašė padėti sukomponuoti tik mažą gėlynėlį palei dešiniąją tvoros dalį, nes kairė pusė jau buvo apsodinta tujų eile, o kiemelio vidurys skirtas vejos lopinėliui.

Kaip kiemelyje pratęsti namuose sukurtą grožį ir eleganciją? Ogi vejos lopinėlio dėka: tegu mažas gėlynas tampa didesniu ir pro langus džiugina akis visą šiltąjį sezoną!

Kai labai patinka spygliuočiai

Paklausus šeimininkės, kokių augalų labiausiai norėtų savo aplinkoje, atsakymas buvo tvirtas ir aiškus – spygliuočių. Žinoma, viena naudingiausių spygliuočių savybių yra ta, kad jie išlieka žali ištisus metus, ypač niūriuoju rudens laikotarpiu. Kita vertus, spygliai kuria aštrumo, atšiaurumo pojūtį, todėl apželdinime yra rekomenduojama jų sodinti ne daugiau 30-40 procentų visų augalų.

Tai kas galėtų palengvinti ar sušvelninti didelį kiekį spygliuočių aplinkoje?
Prisiminkime pajūrį… Smėlis, jūra, pušys ir siūbuojančios nuo menkiausio vėjelio smilgos…

Taip palei tujų eilę pasodinus lengvų, purių smilgų, o šalia augimvietės su kadagiais, pušimis, puskiparisiais, įrengus plačią siūbuojančių, šlamančių didžiųjų miskantų grupę, gausime deramą pusiausvyrą.

O jei dar rasime vietos sakurai, gausiai žydinčiai pavasarį, ir plaštakiniam kleveliui, nusidažančiam lapus oranžiniai ar raudonai rudenį, aplinką papildys ir dekoratyvūs spalviniai akcentai.

Aiškūs norai - išsipildymo pradžia

Kai šeimininkai aiškiai žino, ko nori, man, kaip projektuotojai, yra lengviau gauti reikiamą informaciją, ir tuo pačiu ne taip lengva viską išpildyti, apjungti į bendrą visumą.

Šeimininkė žinojo, kurioje vietoje nori natūralistinio stiliaus gėlyno, kur turėtų būti pasodinta pušis, kur galėtų būti jaukus kampelis. Dar paprašė padėti prisidengti želdiniais nuo šiltnamio ir kaimynystės namų langų.

Kaip ir viskas aišku, tik teritorija, kurioje viskas turi tilpti, yra nedidelė, kaimynai yra labai arti, o šiltnamis – šalia terasos.

Pirmiausia, pasiūliau pasukti šiltnamį taip, kad nuo terasos jis matytųsi kuo mažiau. Tada priešais jį suprojektavau gėlyną, kuriame be aukštesnių gėlių įkomponavau ir pergolę vijokliniam augalui –  taip pridengiant daržo zoną ir patį šiltnamį.

Jaukiam kampeliui labai tiko šeimininkės pageidaujama sakura, kuriai į kompaniją pasiūliau himalajinį beržą. Šie medeliai nėra labai augūs, todėl yra tinkami nedideliam sklypui. Be to, jų plačios lajos šiltuoju sezonu pridengs nuo kaimynų žvilgsnių ilsintis terasoje.

KLIENTŲ ATSILIEPIMAI
Esu dėkinga Editai už projektą, - nuostabiai "pagavo" ko norėjau ir labai profesionaliai viską pateikė bei sudėliojo. Visi patarimai labai apgalvoti ir racionalūs. Rekomenduoju - tikrai puiki savo srities žinovė, puiki aplinkos specialistė!
Gintarė
Suprantu, jog sukurti naują landšafto ir augimviečių planą tuščiame sklype yra daug lengviau, nei buvo mūsų situacijoje. Esu dėkinga gerbūvio dizainerei Editai už tvarius sprendimus, kurie leido gražiai, ramiai, įsiklausant, pakeisti tai, kas sena į naują erdvę, vaizdą, pojūtį. Labai geras jausmas, kuomet seniesiems augalams, medžiams, krūmams, medžiagoms suteikiamas antras šansas gyventi ir klestėti naujose vietose. Sklype atsirado daugiau darnos, sekos ir atskirų zonų. Yra erdvės, kur dar galima improvizuoti, o kartu ir pilnai suformuoto vaizdo. Nekantrauju sulaukti pirmojo pavasario ir stebėti atgyjantį vaizdą. Galiu drąsiai rekomenduoti Editą, su kuria lengva bendrauti ir kuri neleidžia per daug nukrypti nuo plano.
Vaida
Esam labai dėkingi apželdinimo specialistei Editai už malonų bendradarbiavimą ir išradingumą kuriant mūsų rojaus kampelį. Labai kūrybiškai įgyvendino projektą net ir mažoje erdvėje, visada atsižvelgdama į mūsų pageidavimus. Gėlynas puikiai apgalvotas tiek meniniu, tiek praktiniu aspektu - ne tik gražus, bet ir nereiklus. Žaluma džiugina ištisus metus, o šiltuoju metų laiku turim nuolat pakaitomis žydinčių gėlių. Labai dėkojam už profesionalumą ir linkim sėkmės!
Larisa

 … taip prasideda Jūsų kraštovaizdžio dizaino istorija …