Dideli medžiai sklype. Paieškokime išeities

Didelis, dailiai nuaugęs medis, mano požiūriu, yra namų puošmena. Mylintieji medžius turbūt sutiks su manimi, kad dideli medžiai tarsi turi sielas, per tam tikrus pojūčius kalbančias su mumis. 

Dažnai atsiranda argumentų, kodėl didelio medžio nereikia sodinti arba geriau nepalikti augti: jis per daug užima vietos, jo laja užstoja šviesą, daug lapų prikrenta – teršia aplinką, šakos gali lūžti vėtros metu – nesaugu, ir panašiai. Vis tik jei labai norisi tam tikro medžio, siūlau apmąstyti ir kitokius – teigiamus argumentus.

Pabandykite pajausti, kaip būtų, jei gyventumėte šalia to medžio... Kuo tas augalas jus papildys? Gal neš paguodą ar net džiaugsmą, kai jį stebėsite..?

Gal vertėtų numoti ranka į tam tikrus nepatogumus, nes geras jausmas viską atsvertų? Arba paieškoti atsveriantį neigiamus argumentus sprendimą? Pavyzdžiui:

  • įsigytas lapų pūstuvas gali stipriai palengvinti darbą su nukritusiais lapais;
  • stipriau išgenėta medžio laja praleis daugiau saulės spindulių į kiemą, be to, tinkamas genėjimas sudarys saugesnes sąlygas vėjuotu oru;
  • pasirinkdami medį šviesesnės spalvos lapais, dar ir sukursite vizualiai daugiau šviesos, ypač jei šis medis augtų priešais tamsų kaimynystės pastatą;
  • jei sklypas mažas ir niekaip negalite sodinti augaus medžio, paieškokite to medžio išvestinės mažesnio augumo veislės.

Žinoma, reikia įvertinti savo laiko, fizines ir materialines galimybes, o kas galės įvertinti to medžio jums nešamą naudą – tik jūs patys. Pasitikėkite savo širdimi!

 

P.S. Planuojant sodinti medį, perskaitykite ir kitą rekomendaciją.

 

Panašūs įrašai